Lietuva, visas Lietuvos Respublikos vardas, užima 65 300 kvadratinių kilometrų plotą. Bendras sienos ilgis yra 1846 kilometrai, iš jų 1747 kilometrai yra sausumos sienos ir 99 kilometrai pakrantės. Jis yra rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, šiaurėje ribojasi su Latvija, pietryčiuose - su Baltarusija, pietvakariuose - su Kaliningrado sritimi ir Lenkija. Reljefas yra plokščias, rytuose ir vakaruose yra banguojančios kalvos, vidutinis aukštis yra apie 200 metrų, tai yra pelenų dirvožemis. Pagrindinės upės yra Nemano upė (Nemuno upė), o teritorijoje yra daug ežerų. Tai pereinamasis klimatas iš vandenyno į žemyną. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra yra –5 ℃, o liepos vidutinė temperatūra yra 17 ℃.

Šalis suskirstyta į 10 apskričių: Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Taurago, Telsi Ai, Utenoje ir Vilniuje yra 108 miestai ir 44 rajonai.

Klasių visuomenė atsirado mūsų eros 5-6 amžiuje. Įsiveržė germanų feodalas nuo XII a. Vieninga Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo įkurta 1240 m. Lietuvių tauta susiformavo XIII a. 1569 m., Pagal Liublino sutartį, Lenkija ir Lietuva susijungė į Lenkijos-Lietuvos karalystę. 1795–1815 metais visa Lietuva (išskyrus Klaipėdos sieną) buvo sujungta į Rusiją. Pirmojo pasaulinio karo metu Li okupavo Vokietija. 1918 m. Vasario 16 d. Lietuva paskelbė nepriklausomybę ir įkūrė buržuazinę respubliką. Nuo 1918 m. Gruodžio iki 1919 m. Sausio didžioji Lietuvos teritorijos dalis įtvirtino sovietų valdžią. 1919 m. Vasario mėn. Lietuva ir Baltarusija kartu sukūrė Tuanijos ir Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką, tų pačių metų rugpjūtį buvo įkurta Buržuazijos Respublika ir paskelbta nepriklausomybė. Pagal slaptą sovietų ir vokiečių nepuolimo sutarties protokolą 1939 m. Rugpjūčio 23 d., Lietuva buvo pavesta Sovietų Sąjungos teritorijai, o paskui sovietų kariuomenė pateko į Lietuvą, prasidėjus sovietų ir vokiečių karui, Lietuvą okupavo Vokietija. 1944 m. Sovietų armija vėl okupavo Lietuvą ir įkūrė Lietuvos Tarybų Socialistinę Respubliką ir įstojo į Sovietų Sąjungą. 1990 m. Kovo 11 d. Lietuva tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos. 1991 m. Rugsėjo 6 d. Sovietų Sąjungos aukščiausia valdžia - Valstybės Taryba oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Tų pačių metų rugsėjo 17 dieną Lietuva įstojo į Jungtines Tautas. Ji oficialiai prisijungė prie PPO 2001 m. Gegužės mėn.

Nacionalinė vėliava: tai horizontalus stačiakampis, kurio ilgio ir pločio santykis yra 2: 1. Jis susideda iš trijų lygiagrečių horizontalių juostų, kurios yra geltonos, žalios ir raudonos nuo viršaus iki apačios. Lietuva paskelbė nepriklausomybę 1918 m. Ir įkūrė buržuazinę respubliką, kurios nacionaline vėliava buvo naudojama geltona, žalia ir raudona. 1940 m. Ji tapo buvusios Sovietų Sąjungos respublika. Viršutiniame kairiajame kampe ji priėmė raudoną vėliavą su geltona penkiakampe žvaigžde, pjautuvu ir plaktuku, o apatinėje dalyje - baltą siaurą juostą ir žalią plačią dryžuotą raudoną vėliavą. 1990 m. Ji paskelbė nepriklausomybę ir priėmė minėtą trispalvę vėliavą kaip nacionalinę vėliavą.

Lietuvoje gyvena 3,3848 mln. gyventojų (2006 m. pabaigoje), gyventojų tankumas - 51,8 žmonių kvadratiniame kilometre. Lietuvos etninė grupė sudarė 83,5 proc., Lenkų tautinė grupė - 6,7 proc., Rusijos etninė grupė - 6,3 proc. Be to, yra etninių grupių, tokių kaip Baltarusija, Ukraina ir žydai. Valstybinė kalba yra lietuvių, o bendrinė - rusų. Daugiausia tiki Romos katalikybe, ją seka apie 2,75 mln. Be to, yra Rytų stačiatikių bažnyčia ir protestantų liuteronų bažnyčia.

Lietuva yra gana pažengusi pramonėje ir žemės ūkyje. Po nepriklausomybės ji privatizuodama judėjo rinkos ekonomikos link, o ekonominė padėtis iš esmės buvo stabili. Gamtos ištekliai yra prasti, tačiau gintaro yra daug, o molio, smėlio, kalkių, gipso, durpių, geležies rūdos, apatito ir naftos yra nedaug. Reikalinga nafta ir gamtinės dujos yra importuojamos. Vakarų pakrantės rajonuose buvo aptiktas nedidelis naftos ir gamtinių dujų išteklių kiekis, tačiau atsargos dar neįrodytos. Miško plotas yra 1 975 500 ha, o miškų danga viršija 30%. Daug laukinių gyvūnų, yra daugiau nei 60 rūšių žinduolių, daugiau nei 300 rūšių paukščių ir daugiau nei 50 rūšių žuvų. Pramonė yra atraminė Lietuvos pramonė, kurią daugiausia sudaro trys sektoriai: kasyba ir karjerų eksploatavimas, perdirbimas ir gamyba bei energetika. Pramonės kategorijos yra gana išsamios, daugiausia maisto, medienos apdirbimo, tekstilės, chemikalų ir kt., Mašinų gamyba, chemijos, naftos chemijos, elektronikos pramonė, metalo apdirbimo pramonė ir kt. Sparčiai vystosi, ir parduodami labai tikslūs staklės, skaitikliai, elektroniniai kompiuteriai ir kiti gaminiai. Daugiau nei 80 pasaulio šalių ir regionų. Sostinė Vilnius yra nacionalinis pramonės centras. Miesto pramonės produkcijos vertė sudaro daugiau nei du trečdalius visos Lietuvos pramonės produkcijos vertės. Žemės ūkyje vyrauja aukšto lygio gyvulininkystė, kuriai tenka daugiau kaip 90% žemės ūkio produktų produkcijos vertės. Žemės ūkio augalų derlius yra labai mažas.

Vilnius: Lietuvos sostinė Vilnius yra Neries ir Vilniaus upių santakoje pietryčių Lietuvoje. Jo plotas yra 287 kvadratiniai kilometrai, o gyventojų skaičius - 578 000 (2000 m. Sausio 1 d.).

Pavadinimas „Vilnius“ išsivystė iš žodžio „Vilkas“ (vilkas) lietuvių kalba. Pasak legendos, XII amžiuje Lietuvos didysis kunigaikštis atvyko čia medžioti. Naktį jis svajojo, kad keli kalnai bėgtų į kalvas. Vienas stipriausių vilkų nugalėjęs vilkus garsiai rėkė. Svajotojas sakė, kad ši svajonė yra geras ženklas. Jei čia pastatysite miestą, jis bus žinomas visame pasaulyje. Tada didysis Lietuvos kunigaikštis ant medžioklės kalno pastatė pilį.

Vilniaus priemiestis garsėja nuostabiu peizažu. Šiaurės rytiniame miesto priemiestyje yra puikių vonių, o Varakumpia yra koncentruota vilų sritis. Trakų ežerai yra paplitę vakariniuose miesto priemiesčiuose. Ežerai skaidrūs, medžiai vešlūs, peizažas malonus. Tai turistų traukos centras. Anksčiau Trakai buvo Trakų kunigaikštystės sostinė, ji iki šiol saugo buvusių rūmų griuvėsius, o rūmuose likusios freskos vis dar silpnai matomos.

Vilniaus pramonės produkcijos vertė sudaro daugiau nei du trečdalius visos šalies pramonės produkcijos vertės. Pramonės produktus daugiausia sudaro tekinimo staklės, žemės ūkio mašinos, elektroniniai skaičiuotuvai ir elektroniniai prietaisai, tekstilė, drabužiai, maistas ir kt. Mieste yra nacionaliniai universitetai, statybos inžinerijos kolegijos, vaizduojamojo meno kolegijos ir mokytojų kolegijos, taip pat daugybė teatrų, muziejų ir meno galerijų.